ištižti

ištižti
ištìžti intr. Š, J.Jabl, NdŽ, 1. K, Žlp, Strn suminkštėti, pasileisti, praskysti: Kelias ištìžęs Rtr. Rudenį y[ra] ištìžę visi pašaliai Lk. Ganyklos tos ištìžusios pavasarį, pelkės, kupstynės Pšš. Ištižusioje žemėje negalima dirbti su derliaus nuėmimo mašinomis . Sniegas miesto gatvėse ištižo Vaižg. Plytos sausos nedegtos nuo lietaus ištìžo, ir sugriuvo kaminas J. Ištiñža sušlapęs popierelis Ub. Popieris greitai ištiñža Krš. Pradėjo didžiai lyti, ištìžo muno paauksytieji popieriaus šarkai PP18. Arklio, karvės, veršio mitulio [naginės] lengvumo lengvos, ale ištìžo Škn. Pagaliau vyžos visai ištižo K.Bor. Blogos rūšies klijų plytelės linksta ir sausos būdamos, o užpiltos vandeniu darosi slidžios ir ištižusios . Bevirdama kleckynė ištìžo Vkš. Ištiñža kukuliai greitai Vn. Ištiñža sėtiniai [bulvienėj], pasidaro kaip lepšiai Krš. Pirmu kitokia silkė buvo, ne kaip daba, silkę padėjai ant anglies – ištìžo Jdr. Šiultai džiovenant uogos ištỹžta Ktk. Sviestas ištìžęs kaip putra Prk. A neištìžo medus iš tos popieros, kol parsivežei? Jrb. Ma[n] nepatinka [kazlėkai]: kai varlės ištìžę LKT108(Tt). Ištìžę, perspėję slyvelės Aln. Kuo labiau jie (pomidorai) sunokę, tuo labiau kaitinami sutrūkinėja ar net ištyžta . Mūsų bulbės dideliai miltingos – pusiauvirės ištỹžta Vkš. Žiūrėk, bulvės ištìžo, nukaisk Kv. Lytaus [v]andenė[je] ištìžo žirniai Mšk. | Nebijok, neištiši – ne molis LTR(Grk). Bene mes iš molio, jug neištišime [nuo lietaus] Žem. | prk.: Jo rankose ūkis ištižo kaip grybas . Rublis ištìžo visai (nieko nenupirksi) Snt. 2. Sd iširti, subyrėti: Buvo jau išgruvęs, ištìžęs, paėmė i pataisė Trš. Visi ginklai, viskas ten ištìžo Šts. Akmuo ištìžęs teip, kad į nėkus išejo Yl. Nusipirkau plaktuką – tas tuo ištìžo Sdr. Bernai liuob duos į grindis, ka šoks polką, ka kitam i tie padai ištìš Klk. Parsprogs i tau ištìš gatavai [klumpiai] Bdr. | prk.: Susirgo direktorė, i mūso kompanija ištìžo Vkš. 3. Kv, Skd ištikšti, sudužti: Kiaušis krito ant žemės ir ištìžo Vkš. Iškrito stiklinė iš rankos ir ištìžo į smulkius šmotelius Vkš. Užsidegs troba, ka lempa ištìš Trk. | Prisigėrė, davė į medį, i ištìžo galva Nmk. Taksiuką paėmė, movė, maniau, ka ištìšma Krš. Vienas čiupt už apkaklės ir už tos kuprinės ir devė į žemę, šis ir ištìžo Žr. Jug dės bomba, vis tiek ištìšam visi Akm. Tuomet Jonas paspyrė, boba tujau ištižo, ir nebereikė jokio mūšio MPs. Kad uždrožė keletą kartų su kūju, tuoj vilkui liežiuvis ištižo BsPII327. 4. Trg, Grd suglebti, nuleipti, nuvysti: Tokiame vasaros karštyje kur čia žmogus nebūsi ištìžęs Š. Ištìžus tokia – lįsiu ežeran Sug. Šiltà, vaikai ištìžę, alpsta Rdn. Nu šilumos kaip koks težlis ištižáu, nebnoru nė pasijudinti Vkš. Kad prigėrė, ir ištìžo Tv. 5. G88, LL228, , Gršl prk. išlepti, būti nevikriam, nevykusiam, netikusiam, neveikliam: Vyras ištìžęs nuo pijokystės, t. y. supėpęs, prie darbo neskudrus J. Ji visai ištižusi Rtr. Vaikščio[ja] ištìžęs iš pat jaunų dienų Trk. Ans sau skaito, jau neištìžęs didliai Trk. O ištìžusi negali pasirodyti, reik iš paskutinės, bet darbą dirbti Lpl. Jau ištižáu amžiaus gale Kv. Dabar vaikam gerai, par daug, labai ištìžo, pradėjo pasleidę būt Rk. Tik tu nepatižk, nebūk ištìžusi Ms. Toks ištìžęs vaikas nieko nepadės Jnšk. Kiek ištìžusių [žmonių] paliko, daug daug Žg. Palikau apkepusi, ištìžusi, ne kaip reik Yl. Ar bijai jau tu kovos? Ištižai? Nusigandai? B.Sruog. Žmonės dažnai gyvena pasidavę aplinkai ir lyg ištyžta Vd. Ilgainiuo išlepusi diduomenė ištižo S.Dauk. ^ Ištižęs kaip nelaižytas veršis LTR(Krtn). Ištìžo kai miežinis kleckas Up. Sėdi [svotai] ištìžę, kai kiaulės iš migio . Esi ištìžęs it vėdaras Pln. Ištìžęs kaip bulvinis blynas Šv. Ištižęs kaip ratai be atsajų Up. Ištižęs kaip lepšė po lietum Pšl. Ištìžęs kaip ošikinis End. Ištìžęs kaip grybas Pln; LTR(Yl). Ko čia ištižai kaip sena vyža? Vaižg. Ištìžęs kaip Magrietos varškė Kv, Kltn. Ištižęs kaip Marytės sūris Tl. Ištižęs kaip Samanytės lepšė LTR(Btg). Ištižai kaip paplotėlis piene J.Avyž. Kas neištižęs, tas ir neišsiviepęs LTR(Šll). \ tižti; aptižti; įtižti; ištižti; nutižti; patižti; pratižti; pritižti; sutižti; užtižti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • ištižti — išti̇̀žti vksm. Po lietaũs žẽmė išti̇̀žusi …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ištežti — ištèžti, ištę̃žta (ištẽžta Pmp, išteñža Š, KŽ, ištę̃ža, išteñžta Mžš), ištẽžo Š, KŽ 1. Š, DŽ, KŽ, Pmp, Rd, Vad, Šmn žr. ištižti 1: Užtvinimo didelio nebuvo, al žemė ištẽžo Mžš. Vanduo stovi, ištẽžę Kdn. Sniegas buvo purvinas ir jau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištižinti — ištìžinti Š 1. S.Dauk, KŽ, Sd caus. ištižti 1: Su ištìžinta vapna užliejo stogo zalabą J. Par lytų ejau, ištìžinau saldainius Krš. Motin, neištìžink kleckų Krš. I teip tu ma[n] ištìžyk tuos batus! Jrb. Smarkus lietus tuoj dirvas ištižìna Pc …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištilžti — ištil̃žti intr. 1. Š, SlavII2, BŽ473, KŽ, Up, Šll, Ktk, Sdk, Ds išmirkti, ištižti, pažliugti, pavandenyti: Kur vanduo guli, ten žemė ištil̃žusi J. Ištil̃žusi bulbė vandeny J. Bulbės ištil̃žo Als. Išvirtas builes vandinė[je] palaikyk, anos greitai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištižimas — ištižìmas sm. (2) Rtr, Š, NdŽ, KŽ 1. → ištižti 1: Sniego ištižimas rš. 2. Š → ištižti 5: Tvarkingas laiko suvartojimas yra geriausia priemonė grūdinti valiai, lavinti charakteriui ir išvengti dvasinio ir fizinio ištižimo V.Myk Put. Jis (tėvas)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplepti — 1 aplèpti intr. 1. Sn aplėpti, nulinkti: Kiaulių ausys aplem̃pa Lš. 2. nuvysti: Paliekit rasodą, jau aplẽpus visa Lš. 3. ištižti, susmukti, suglebti: Piemuo nuo šilimos visai aplẽpo, niekam nebetinka Kp. Vyrai, neaplèpkit! Sn. 4. prk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptižti — aptìžti intr. K, Š, K.Būg, Rtr; I 1. K, KŽ kiek paskystėti, pasileisti, suminkštėti: Aptìžęs kelis, kad lyna, šaltį leidžia J. Aptìžusios bulbės miltingos išvirusios J. Aptìš kleckiukai, tiek ilgai nevirink Krš. Bevežant visi obūlai aptìžo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išblerbėti — 2 išblerbėti intr. 1. išdidėti, išaugti: Išblerbėjai į didžiausį vyrą Šll. 2. išplerpti, ištižti: Visas išblerbėjęs, pakvakęs, ar jau ir amžinai gerąs Klp. blerbėti; apiblerbėti; išblerbėti; nublerbėti; sublerbėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgležti — išglèžti intr. išglebti, ištižti: Vaikelis visai išglẽžo J.Jabl. Veršis išglẽžęs streipiniuoja J. Vaikas išglẽžęs, nestiprus kaip tẽlėžis (lẽtėžis) J. Tas knatas išglẽžęs Krtn. Nepanešiau nė kilometro, ir išglẽžo tas ryšulys Šts. gležti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgnebti — išgnèbti intr. išglebti, ištižti: Man rodos, kad jis visai išgnẽbo Ps. Tavo pyragiukas visai išgnẽbęs Trg. gnebti; išgnebti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”